Print

NUOTOLINIO MOKYMOSI SĖKMĖ:

 REKOMENDACIJOS TĖVAMS IR GLOBĖJAMS

 

Paskelbus karantiną, per trumpą laiką į nuotolinę persiorientavusi ugdymo sistema paveikė mokinių, tėvų, mokytojų vaidmenis ir visą ugdymo aplinką.

Pokyčio poveikį nagrinėję Lietuvos mokslininkai, apklausdami tėvus, mokytojus ir vaikus, ištyrė nuotolinio mokymosi poveikį vaikų fizinei, psichinei sveikatai ir mokymosi sėkmei. Tyrime dalyvavo daugiau nei 1,5 tūkst. tėvų, daugiau nei trys šimtai 11-14 metų vaikų ir beveik tiek pat mokytojų.

Susipažinkite su tyrimo rezultatų pagrindu parengtomis rekomendacijomis šeimoms.

 

REKOMENDACIJOS TĖVAMS IR GLOBĖJAMS

Svarbiausios sritys, lemiančios gerą vaikų savijautą ir mokymosi sėkmę, yra šios:

J Mokymosi  aplinka. Su vaiku sudarykite aiškią dienotvarkę ir padėkite jos laikytis. Geranoriškai bendradarbiaukite su mokytojais ugdant vaiką.

J Bendravimas. Nuolat domėkitės vaikų emocine būsena, kreipkite dėmesį į pasikeitusį elgesį ar užsisklendimą. Kalbėkitės su vaiku mažiausiai 10-15 min. per dieną. Karantino laikotarpiu laikydamiesi reikalavimų sudarykite sąlygas vaikams bendrauti su bendraamžiais.

J Laiko ribojimas prie ekranų ir interneto: pradinukams ne daugiau kaip 2 val. prie ekranų per dieną; 10-14 m. amžiaus vaikams naudotis ekranais (ir internetu) ne daugiau kaip 4 val. per dieną, įskaitant mokymąsi ir laisvalaikio pramogas.

J Pastovus miego režimas. Vaikui svarbu eiti miegoti ir keltis pastoviu laiku, miegoti

– ne mažiau 10 val. pradinukams ir vaikams iki 10 metų ir

– ne mažiau 9 val. 11-12 metų vaikams ir  paaugliams.

Miego erdvėje neturi būti jokių ekranų.

J Fizinis aktyvumas. Ne mažiau kaip 1 valandą per dieną svarbu pabūti lauke. Mokymosi metu svarbu daryti pertraukas fiziniams pratimams atlikti.

J Prevencija: nuolat kalbėkitės su vaikais apie sveikos gyvensenos principus ir būdus, padedančius jaustis žvaliems, sveikiems, tai – regėjimo sutrikimų, galvos skausmų, nuovargio ir viršsvorio prevencija.

J Rūpinkitės ir savimi! Savo pačių emocine ir fizine savijauta, valdykite stresą. Jei turite didelių rūpesčių, pasitelkite artimųjų ar specialistų pagalbą. Jūs – svarbiausias pavyzdys vaikui.

 

 

PAGRINDINĖS ĮŽVALGOS

Ką tyrimo rezultatai atskleidė apie vaikų sveikatą? Daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena ir / arba elgesys pirmojo karantino (2020 m. pavasarį) metu pablogėjo. Prie ekranų leidžiamas laikas, lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis, padvigubėjo. Padaugėjo vaikų galvos skausmų, kurie sietini su ilgesne ekranų (ypač mokymosi tikslais) trukme, mažesniu fiziniu aktyvumu, trumpesniu buvimu lauke. Padaugėjo vaikų regėjimo sutrikimų ir nutukimo.

Pastebimai sumažėjo vaikų, dalyvaujančių neformaliame ugdyme. Dalyvaujantys neformalaus ugdymo užsiėmimuose vaikai prie ekranų praleido mažiau laiko, jų fizinė ir psichikos sveikata geresnė, o noras mokytis ir mokymosi pasiekimai didesni. Tėvų įsitraukimas vaikų nuotolinio ugdymo metu buvo ir svarbiausias vaikų mokymosi sėkmės veiksnys.

Kokios įžvalgos apie nuotolinį mokymąsi?  Motyvacija mokytis pirmojo karantino metu pablogėjo pusei vaikų (50 proc.). Labiau pablogėjo jaunesnių mokinių motyvacija. Organizuojant nuotolinį mokymąsi susidurta su techninėmis problemomis ir didžioji jų dalis buvo išspręsta pavasarį, o rudenį mokyklos buvo pasiruošę geriau. Techninių problemų sprendimas skatino bendruomeniškumą, mokytojų, mokinių, tėvų bendradarbiavimą. Padidėjo visų mokyklos bendruomenės narių – mokinių, tėvų, mokytojų – skaitmeninis raštingumas, tačiau liko neišspręstų akademinės etikos ir skaitmeninio etiketo problemų.

 

Kuo geresni tėvų – vaikų ir tėvų – mokytojų santykiai, bei kuo geresnis mokyklos administracijos komunikavimas su tėvais, tuo nuotolinio ugdymo patirtis vertinama kaip geresnė.

 

Skaitmeninės etikos centras dalijasi atrinkta, Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimo rezultatų pagrindu parengta informacija, suderinęs su tyrėjų komanda, vadovaujama prof. dr. Romos Jusienės.

Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“, finansuojamas LMTLT (sut.nr. S-COV-20-11). Daugiau informacijos apie tyrimą ir visa mokslo studijos elektroninė versija skelbiama www.mediavaikai.lt, www.fsf.vu.lt.