Kaip su vaikais ir paaugliais kalbėtis apie karą Ukrainoje?

 

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, iš artimųjų ir kitų suaugusiųjų girdėdami daug skirtingos informacijos apie karinius veiksmus Ukrainoje, vaikai ir paaugliai gali jausti didelį nerimą, jiems gali kilti įvairių klausimų. Kaip tėvams kalbėtis su vaikais apie situaciją Ukrainoje, rekomenduoja Paramos vaikams centro psichologai.

 

1.      Kalbėtis apie vykstantį karinį konfliktą – svarbu. Kitu atveju, vaikai ir paaugliai remsis bendraamžių ir socialinių tinklų informacija, kurios gali nesuprasti ar netinkamai interpretuoti. Jie gali likti vieni su savo nerimu, baimėmis, fantazijomis.

 

2.      Ribokite informacijos srautą. Pasistenkite, kad ypač mažesni vaikai nematytų tiesioginių  transliacijų iš karo zonos ar žiaurių vaizdų. Tai juos gali stipriai išgąsdinti, kelti didelį nerimą dėl savo saugumo.

 

3.      Apgalvokite, kaip pateiksite informacijos. Remkitės tik patvirtintais faktais iš oficialių šaltinių. Sužinoję naujos informacijos, pirmiausia patys nurimkite, kad galėtumėte kalbėti ramiu balsu.

 

4.      Nedramatizuokite situacijos ir nekelkite panikos. Girdint vaikams nereikėtų aptarinėti, kokias pasekmes pasauliui turės Rusijos karinė agresija, kaip gali keistis Lietuvos situacija ir mūsų kasdienis gyvenimas.

 

5.      Patikinkite, kad Lietuvoje karas nevyksta. Vis priminkite vaikams ir paaugliams, kad suaugusieji (JAV ir Europos sąjungos šalių vadovai, kariai, policijos pareigūnai, medikai) daro viską, kad mes būtumėme saugūs.

 

6.      Neapkraukite vaikų dideliu kiekiu informacijos arba visai ja nesidalinkite. Kalbant su mažesniais vaikais, nereikėtų vardinti įvairių smulkmenų. Pasitikslinkite, kaip jie supranta, tai kas vyksta. Jeigu matote, kad vaikas nieko nežino ir visai tuo nesidomi, nepasakokite jam apie karą. Paauglių paklauskite, ką jie jau žino apie situaciją Ukrainoje, aptarkite ir patikslinkite jų turimas žinias bei šaltinius.

 

7.      Kiek įmanoma aiškiau, atsakykite į klausimus. Darželinukai ir pradinukai gali daug kartų klausti tų pačių dalykų. Kantriai, kuo tiksliau, jiems suprantamai ir visada atsakykite. Į klausimą, kodėl vyksta karas, gali atsakyti: „Smurtas nėra geras būdas išspręsti konfliktą, svarbu ieškoti susitarimo, tačiau ne visuomet pavyksta ir žmonės padaro klaidingus sprendimus. Kartais net neįmanoma suprasti, kodėl jie taip pasielgia“.

 

8.      Paskatinkite vaikus įvardinti, kaip jaučiasi. Paklauskite, kas gąsdina, neramina vaiką. Patikinkite, kad normalu jausti nerimą, baimę, pyktį. Pasikalbėkite apie tai, kas jums padeda nusiraminti: kvėpavimas, pasivaikščiojimas, pokalbis su artimuoju ar pan.

 

9.      Išlaikykite įprastą dienotvarkę ir rutiną. Kuo daugiau aiškių, kontroliuojamų dalykų vyksta kasdieniame gyvenime, tuo vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni.

 

10.   Aptarkite šeimos vertybes ir kaip galėtumėte padėti Ukrainos žmonėms. Tai gali būti finansinė parama ar aukojami daiktai. Mažesni vaikai savo palaikymą gali išreikši piešiniuose. Kai žino, kad gali padėti, vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni.

 

11.   Pasitarkite su psichologu „Tėvų linijoje (8 800 900 12). Paramos vaikams centro psichologai telefonu nemokamai patars, kaip pasikalbėti su vaiku apie karą, kaip tinkamai reaguoti į jo pasikeitusį elgesį, kaip patiems tėvams suvaldyti savo nerimą.

 

- - -

 

Apie Paramos vaikams centrą

Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą šeimoms ir vaikams, išgyvenantiems psichologinius sunkumus. Vykdomos programos: „Big Brothers Big Sisters“, „Antras žingsnis“, „Vaikystė be smurto“, Pozityvi tėvystė“, „Tėvų linija“.

 

- - -

 

Daugiau informacijos:

Vaida Stoškuvienė

Paramos vaikams centro komunikacijos specialistė

Mob. tel. 8 618 84879

El. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

 

 

 

 

 

 

                2021 metų spalio 25 d. - lapkričio 26 d. Skuodo rajono savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje buvo organizuojamas rašinių konkursas "Gera ten, kur namai..." Konkurse dalyvavo trylika Skuodo rajono 2 – 7 klasių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių.

Dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais, o geriausių rašinių autoriai specialiais padėkos raštais ir dovanėlėmis.

 

 

Konkurso nugalėtojai

2 – 4 klasių grupėje:

Mingailė Mončauskaitė     4 kl. Barstyčių pagrindinė mokykla (individualizuota programa)

Valentinas Stasiulis           4 kl. Skuodo Bartuvos progimnazija (pritaikyta programa)

5 – 7 klasių grupėje:

Ugnė Petrauskaitė             7 kl. Skuodo Bartuvos progimnazija (individualizuota programa)

Raimonda Kadišaitė          6 kl. Mosėdžio progimnazija (pritaikyta programa)

  

                                                                    

                                                                

                                                                    

       










Konkurso organizatorė ir koordinatorė                                                                                                                                             Skuodo pedagoginės psichologinės tarnybos logopedė ir spec. pedagogė Jolanta Viršilienė

Konkurso rėmėja                                                                                                                                                                              Skuodo pedagoginė psichologinė tarnyba

 

METODINĖ VEIKLA

 

Darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas- patirties mainų vizitas.

 Šalčininkų Pedagoginės psichologinės tarnybos kolektyvas atvyko į mūsų tarnybą pasidalinti profesine patirtimi, tema: ,, Kartu įveiksime mokymosi sunkumus. Darbas su specialųjų poreikių turinčiais vaikais‘‘.  Mūsų aljansas susikūrė puikus, kalbėjomės apie besikeičiančių mokyklų realybę, kuri reikalauja pokyčių daugelyje ugdymo sričių. Priėjome vieningos nuomonės, kad bendrojo lavinimo mokyklos, specialiojo ugdymo požiūriu yra atsidūrusios gana sudėtingoje situacijoje. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko ugdymas bendrojo tipo klasėje reikalauja naujų didaktinių technologijų, nes nebeįmanoma mokyti visus visko ir vienodai – vaikai dirba pagal skirtingas programas, jiems keliami skirtingi reikalavimai, skirtingai vertinami ir pasiekimai. Aptarėme integracijos klausimus vertybių aspektu, gilindamosi į konkrečius integruoto ugdymo proceso reiškinius. Tai yra, nagrinėjome ugdymo realybę: pedagogų kompetencija, ugdymo programų keitimą, mokymo metodikas ir kt.  Pasidalinome savo patirtimi, darbu su vaikais iš skirtingų šeimų.


 Po diskusijų atlikome dailės terapijos užsiėmimą, kuris padėjo sukurti saugią atmosferą, išsilaisvinti iš gynybinių mechanizmų, įgalinti spontaniškumą, be proto kontrolės išreikšti save ir savo išgyvenimus meninės metaforos, simbolio ir vaizdinių forma. Padarėme išvadą, kad gauti simboliai turi ryšį su vidiniu žmogaus gyvenimu, jie yra labai individualūs, susiję su žmogaus patyrimu, giliai paslėptais poreikiais, norais ir jausmais.





 Edukacinis užsiėmimas: aplankėme Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejų ir parką, kuris  įkurtas Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, abipus Bartuvos upės krantų, vaizdingame 14,5 ha slėnyje. Muziejuje – nemaža uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu, kolekcija, Lietuvos iškasenų, mineralų (brangakmenių, pusbrangių akmenų) kolekcijos.