2026 m. birželio 16 d. Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijoje vyko atsakomasis susitikimas su Latvijos Respublikos Jūrmalos Majorų vidurinės mokyklos vadovais ir mokytojais. Šis renginys tapo vienu svarbiausių edukacinės programos „Inovacijos, bendrystė, edukacinės aplinkos ir patirtinis mokymasis be sienų“ akcentų, stiprinančių tarptautinį bendradarbiavimą, profesinį dialogą bei gerosios patirties sklaidą.

Mosėdžio gimnazijos bendruomenė svečiams parengė turiningą ir įvairiapusę programą. Vizito metu jie buvo supažindinti su gimnazijos istorija, tradicijomis, ugdymo prioritetais, bendruomenės iniciatyvomis bei vykdomomis formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklomis. Gimnazijos vadovai pristatė šiuolaikines ugdymo praktikas, mokinių pasiekimų stiprinimo priemones, įtraukiojo ugdymo organizavimo patirtį bei bendradarbiavimo su socialiniais partneriais galimybes.

Susitikimo metu vyko atviras ir konstruktyvus profesinis dialogas. Lietuvos ir Latvijos pedagogai dalijosi savo šalių švietimo sistemų ypatumais, aptarė inovatyvių mokymo metodų taikymo galimybes, mokinių motyvavimo būdus, patirtinio mokymosi organizavimo principus bei mokyklos, kaip besimokančios bendruomenės, kūrimo patirtis.

Profesinėse diskusijose dalyvavo įvairių sričių pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai – mokyklų vadovai bei jų pavaduotojai ugdymui, matematikos, istorijos, muzikos, socialinių mokslų, anglų ir latvių kalbų, menų ir rankdarbių mokytojai, pradinio ugdymo pedagogai, bibliotekininkai, socialiniai pedagogai, psichologai ir mokytojų padėjėjai. Tokia dalyvių įvairovė sudarė puikias sąlygas aptarti ne tik atskirų dalykų mokymo metodiką, bet ir įtraukiojo ugdymo organizavimą, švietimo pagalbos teikimą bei bendradarbiavimo kultūros stiprinimą mokyklose.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas formaliojo ir neformaliojo švietimo sąsajoms, kūrybiškumo ir kultūrinės kompetencijos ugdymui, bendruomeniškumo stiprinimui bei tarptautinių partnerystės ryšių plėtojimui. Pedagogai dalijosi praktine patirtimi, pristatė sėkmingus ugdymo projektus ir diskutavo apie naujas bendradarbiavimo galimybes.

Vizito metu svečiai taip pat apsilankė gimnazijos edukacinėse erdvėse, susipažino su mokymosi aplinkomis, mokinių kūrybiniais darbais bei bendruomenės iniciatyvomis, kurios prisideda prie saugios, kūrybiškos ir motyvuojančios ugdymosi aplinkos kūrimo. Diskusijose ne kartą buvo pabrėžta, kad šiuolaikinė mokykla yra ne tik žinių perteikimo vieta, bet ir bendruomenės, kultūros, bendrystės bei nuolatinio mokymosi erdvė.

Šis susitikimas tapo 2025 m. birželio 20 d. vykusios Mosėdžio gimnazijos mokytojų edukacinės išvykos į Latvijos Respublikos švietimo ir kultūros įstaigas tąsa. Minėta išvyka, organizuota pagal kvalifikacijos tobulinimo programą „Inovacijos, bendrystė, edukacinės aplinkos ir patirtinis mokymasis be sienų“, suteikė galimybę praktiškai susipažinti su Latvijos švietimo ir kultūros institucijų veikla, perimti gerąją patirtį bei užmegzti tvirtus profesinius ryšius. Atsakomasis Jūrmalos Majorų vidurinės mokyklos bendruomenės vizitas į Mosėdžio gimnaziją, įvykęs 2026 m. birželio 16 d., tapo prasmingu ir logišku šio bendradarbiavimo tęstiniu etapu.

Tarptautinė partnerystė tarp Mosėdžio gimnazijos ir Jūrmalos Majorų vidurinės mokyklos dar kartą patvirtino, kad atvirumas naujoms idėjoms, dalijimasis patirtimi ir mokymasis vieniems iš kitų yra esminės sąlygos kuriant šiuolaikišką, kūrybišką ir bendradarbiavimu grįstą mokyklą. Tokie susitikimai ne tik praturtina pedagogų profesinę patirtį, bet ir sudaro tvirtą pagrindą ateities iniciatyvoms, bendriems projektams bei tolesnei tarptautinės partnerystės plėtrai.

Siekdami tobulinti profesines kompetencijas, susipažinti su kitų savivaldybių gerąja patirtimi, plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir ieškoti naujų būdų didinti suaugusiųjų įsitraukimą į mokymosi visą gyvenimą veiklas, Skuodo rajono neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi paslaugų teikėjai dalyvavo edukacinėje išvykoje į Radviliškio rajoną.

Radviliškio rajono savivaldybėje sukaupta reikšminga patirtis organizuojant neformalųjį suaugusiųjų švietimą, koordinuojant įvairių institucijų veiklas ir įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas. Todėl edukacinė išvyka suteikė galimybę iš arčiau susipažinti su sėkmingais veiklos modeliais, aptarti bendradarbiavimo galimybes bei pasisemti naujų idėjų tolimesnei veiklai.

Susitikimo dalyvius pasveikino Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Laisvūnas Vaičiūnas. Jis pabrėžė mokymosi visą gyvenimą svarbą ir pasidžiaugė aktyvia suaugusiųjų švietimo bendruomene, kuri savo veiklomis prisideda prie rajono gyventojų asmeninio ir profesinio tobulėjimo.

Apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimą Radviliškio rajone pasakojo Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja Rita Vaigauskienė. Ji pristatė mokymosi visą gyvenimą sistemą rajone, aptarė neformaliojo suaugusiųjų švietimo sampratą, vykdomas projektines veiklas, partnerystes bei priemones, padedančias didinti suaugusiųjų įsitraukimą į įvairias ugdomąsias veiklas.

Didelio susidomėjimo sulaukė Radviliškio rajono neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjų veiklų pristatymai. Apie Radviliškio rajono trečiojo amžiaus universiteto veiklą, siūlomas programas ir vyresnio amžiaus žmonių galimybes aktyviai mokytis pasakojo Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus metodininkė–projektų koordinatorė Živilė Laurutienė ir Radviliškio rajono trečiojo amžiaus universiteto rektorė Irena Vaitkienė.

Patirtimi taip pat dalijosi Radviliškio miesto kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Svetlana Viluskienė, Baisogalos kultūros centro direktorė Erika Liukienė, Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projektų koordinatorė Jolanta Kvedarienė, Radviliškio meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja Aurelija Meškauskienė bei Radviliškio visuomenės sveikatos biuro direktorė Dovilė Eičinienė. Pranešėjai pristatė vykdomas veiklas ir dalijosi patirtimi, kaip kultūros, švietimo ir sveikatos įstaigos prisideda prie suaugusiųjų kompetencijų ugdymo, bendruomenių stiprinimo bei aktyvaus laisvalaikio organizavimo.

Diskusijų metu aptartos suaugusiųjų švietimo galimybės ir iššūkiai savivaldybėse, pasidalyta įžvalgomis apie gyventojų įtraukimą į mokymosi veiklas, bendradarbiavimo stiprinimą bei naujų iniciatyvų kūrimą. Dalyviai taip pat buvo pakviesti pamąstyti, kokia yra didžiausia jų bendruomenių stiprybė. Pokalbių metu dažniausiai skambėjo bendrystės, bendradarbiavimo, kūrybiškumo, mokymosi visą gyvenimą ir dalijimosi patirtimi svarba.

Susitikimo metu ne kartą buvo akcentuota, kad sėkmingas neformalusis suaugusiųjų švietimas grindžiamas partneryste, atvirumu naujovėms ir bendru siekiu kurti mokymuisi palankią aplinką kiekvienam žmogui. Tokie patirties mainai ne tik leidžia pasisemti naujų idėjų, bet ir sudaro prielaidas naujoms partnerystėms bei bendriems projektams.

Edukacinės išvykos programą papildė apsilankymas Šeduvos muziejuje „Dingęs štetlas“. Dalyviai susipažino su Lietuvos žydų bendruomenių istorija, kultūra ir tradicijomis, aplankė modernią muziejaus ekspoziciją bei turėjo galimybę geriau pažinti svarbią Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo dalį.

Patirties mainai, profesinės diskusijos ir pažintis su Radviliškio rajono vykdomomis iniciatyvomis suteikė dalyviams naujų įžvalgų, kurios gali būti naudingos toliau plėtojant neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi Skuodo rajone.

Tokios edukacinės išvykos suteikia galimybę ne tik plėsti profesines žinias ir stiprinti bendradarbiavimo ryšius, bet ir ieškoti naujų sprendimų, kurie padėtų dar aktyviau skatinti suaugusiųjų mokymąsi visą gyvenimą.

Skuodo rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos metodininkės Vita Zaborienė ir Inga Kuokštienė dalyvavo Klaipėdoje vykusioje konferencijoje „Geroji patirtis – tvariam švietimo centrų tobulėjimui“, kurioje susitiko įvairių Lietuvos savivaldybių švietimo srities specialistai. Renginio metu buvo dalijamasi gerąja patirtimi, aptariami aktualūs profesinės veiklos klausimai, ieškoma naujų bendradarbiavimo ir veiklos tobulinimo sprendimų.

Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išklausyti aktualius pranešimus ir įsitraukti į diskusijas apie šiandienos švietimo iššūkius bei galimybes. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė kultūros vadybininkės, edukatorės ir teatro režisierės Vidos Narveišytės pranešimas „Autentiška lyderystė. Pasitikėjimu grįsti sprendimai“. Pranešėja akcentavo pasitikėjimo svarbą profesiniuose santykiuose, autentiškos lyderystės principus bei gebėjimą telkti bendruomenes siekiant bendrų tikslų. Įtraukiantis ir praktiškais pavyzdžiais paremtas pristatymas suteikė vertingų įžvalgų, kurias galima pritaikyti kasdienėje profesinėje veikloje.

Nacionalinės švietimo agentūros atstovė Ilona Valavičienė pristatė Nacionalinės švietimo agentūros veiklą ir jos vaidmenį pedagoginių darbuotojų profesinio tobulėjimo srityje, pabrėždama partnerystės ir bendradarbiavimo svarbą.

Daug dėmesio sulaukė diskusija „Ko mokyklos tikisi iš švietimo centrų?“, kurioje savo įžvalgomis dalijosi Klaipėdos miesto mokyklų direktorių metodinio būrelio pirmininkė, Klaipėdos Baltijos gimnazijos direktorė Jurgita Račkauskienė ir Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos direktorė Lina Stancelienė. Mokyklų vadovės kalbėjo apie glaudaus bendradarbiavimo svarbą, poreikį laiku reaguoti į švietimo bendruomenių lūkesčius ir kartu ieškoti efektyvių sprendimų ugdymo kokybei gerinti.

Antroje konferencijos dalyje vyko darbas grupėse, kuriose buvo aptariamos metodinės veiklos praktikos, stebėsenos ir tyrimų taikymas, ilgalaikių kvalifikacijos tobulinimo programų įgyvendinimo patirtys, mokyklų ir darbo rinkos sąveikos klausimai bei seminarų poveikis profesiniam augimui. Darbas grupėse sudarė galimybę ne tik išgirsti kolegų patirtis, bet ir aktyviai diskutuoti, dalintis idėjomis bei ieškoti naujų veiklos tobulinimo galimybių.

Konferencijos pabaigoje vyko refleksija, kurią vedė Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacijos prezidentė, Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė ir Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro direktorė Raimonda Stirbienė. Refleksijos metu V. Bujanauskienė išsamiai aptarė aktualias švietimo sistemos problemas, kalbėjo apie metodininko pareigybės reikšmę ir svarbų vaidmenį organizuojant pedagogų profesinį tobulėjimą bei stiprinant metodinę veiklą. Buvo pabrėžta, kad metodininko darbas šiandien tampa vis reikšmingesnis telkiant švietimo bendruomenes, inicijuojant pokyčius ir užtikrinant kokybišką pagalbą pedagogams. Renginio pabaigoje padėkos žodį konferencijos organizatoriams ir dalyviams tarė Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro direktorė Raimonda Stirbienė, dėkodama už aktyvų dalyvavimą, bendrystę ir dalijimąsi gerąja patirtimi.

Konferencija tapo prasminga profesinio dialogo ir bendradarbiavimo erdve, suteikusia galimybę pasisemti naujų idėjų, įgyti vertingų žinių ir užmegzti profesinius ryšius. Įgytos patirtys ir išgirstos įžvalgos bus naudingos tolesnėje profesinėje veikloje, siekiant kokybiškų ir šiuolaikiškų sprendimų švietimo srityje.

Nors Skuodo Bartuvos progimnazijos stadione tądien pūtė žvarbokas vėjas, renginio dalyvių veiduose netrūko šypsenų, geros nuotaikos ir nuoširdaus vaikiško džiaugsmo. Čia vyko renginys „Saugus vaikas – laimingas vaikas“, kurį organizavo Skuodo rajono socialinių pedagogų metodinis būrelis. Į renginį susirinkę vaikai iš Skuodo rajono mokyklų ir darželių pasiskirstė į šešias komandas ir dalyvavo įvairių institucijų parengtose veiklose.

Viso renginio metu stadione skambėjo vaikų juokas, palaikymo šūksniai ir netrūko smagaus šurmulio. Užduotys skatino draugiškumą, bendravimą, kūrybiškumą bei buvimą kartu. Skuodo rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba pakvietė vaikus į kūrybinę veiklą – klausydamiesi Broniaus Jonušo maršo melodijos dalyviai kūrė ketureilius ir juos iliustravo. Vaikų darbuose atsispindėjo fantazija, spalvos ir nuoširdžios emocijos. Kitos užduoties metu komandos iš virvės formavo žvaigždę. Ši veikla tapo gražiu bendrystės simboliu – vaikai vieni kitus stebėjo, palaikė ir drauge ieškojo būdo, kaip pasiekti bendrą rezultatą.

Nepaisant vėsaus oro, renginyje netrūko šilumos. Ją kūrė vaikų bendravimas, juokas, nuoširdus įsitraukimas ir gera nuotaika. Tokios akimirkos primena, kad saugi vaikystė prasideda nuo paprasto buvimo kartu, draugiško žodžio ir galimybės kiekvienam vaikui jaustis svarbiam bei priimtam.

Balandžio 24 dieną Skuodo meno mokykloje skambėjo muzika ir tvyrojo ypatinga šventinė nuotaika – čia vyko tarptautinis instrumentinių ansamblių konkursas „Muzikuoju su draugais 2026“. Renginys subūrė gausų būrį jaunųjų muzikantų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių bei svečius iš Latvijos.

Šių metų konkursas išsiskyrė dalyvių gausa ir geografine įvairove. Savo gebėjimus ir kūrybiškumą demonstravo mokiniai iš Skuodo meno mokyklos bei jos Mosėdžio ir Ylakių skyrių, taip pat iš Klaipėdos Jeronimo Kačinsko ir Juozo Karoso muzikos mokyklų, Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos, Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos, Kretingos ir Salantų meno mokyklų. Konkurse dalyvavo ir jaunieji talentai iš Latvijos – Nicos bei Priekulės muzikos ir meno mokyklų, taip pat atstovai iš Šilalės, Telšių, Šiaulių ir Ventos ugdymo įstaigų.

Renginys ne tik suteikė galimybę jauniesiems muzikantams pasirodyti scenoje, bet ir tapo puikia proga dalintis patirtimi, užmegzti naujas pažintis bei stiprinti kultūrinius ryšius tarp skirtingų regionų ir šalių.

Konkurso dalyvių pasirodymus vertino kompetentinga komisija: pirmininkė Inga Grušaitė, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos fortepijono mokytoja ekspertė, Priekulės (Latvija) meno ir muzikos mokyklos direktorė Inita Rubeze bei Skuodo meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Andriekuvienė. Komisijos pirmininkė džiaugėsi jaunųjų atlikėjų drąsa, kūrybiškumu ir nuoširdžiomis pastangomis, kurios atsispindėjo kiekviename pasirodyme.

Ypatinga padėka skiriama konkurso organizatorei, idėjos autorei ir kuratorei, mokytojai ekspertei Kazimierai Andriuškienei, kurios iniciatyva šis renginys jau ne pirmus metus suburia muzikai neabejingą jaunimą.

Šventės kulminacija tapo apdovanojimų ceremonija, kurios metu paskelbti ir pagerbti geriausiai pasirodę ansambliai. Konkursas dar kartą patvirtino, kad muzika vienija, įkvepia ir kuria prasmingas patirtis jaunajai kartai.